Judumo savaitės renginys – Dviračių žygis 
Kasmet rugsėjo 16-22 d. Europoje vyksta Judumo savaitė. Į ją įsijungė ir mūsų mokyklos turistų klubo nariai.
Kartu su Mažeikių turistų klubu rugsėjo 18 dieną dalyvavome dviračių žygyje maršrutu Mažeikiai – Voveriai – Lėteniai – Užlieknė – Žibikai – Žibikų ąžuolas – Viekšniai – Krakiai – Mažeikiai. Vėsoką sekmadienio rytą susirinkome prie prekybos centro „Iki“ ir 24 dviratininkai patraukėme gražia vorele link Voverių. Mūsų mokyklos turistų klubo vadovė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Stasė Čupkovienė kiekviename sustojime pasakojo apie atitinkamos gyvenvietės istoriją, vietovardžių kilmę, istorinius, architektūrinius paminklus bei kitokius įdomius dalykus.
Štai Voverių pavadinimas - seniau kaime buvo daug voverių. Jas norėjo išnaikinti velnias, tačiau voverės buvo labai protingos. Kartą voverės įvedė velnią į miško tankmę. Tas ėmė ir pasikabino už šakos. Tuomet voverės velnią užkapojo, aplaidė riešutais. Todėl kaimas taip ir pavadintas.
Lėteniuose ieškojome trijų senovinių klėčių, kurių viena pastatyta 1820 metais. Dvi atradome greitai, o trečiosios nežinojo net vietiniai gyventojai. Ten susidraugavome ir su mielu šuneliu Pupa.
Užlieknėje gėrėjomės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, pastatyta 1857 m., ieškojome seniausios kaimo trobos, kalbinome vietinius gyventojus.
Žibikuose aplankėme ir ilsėjomės prie ąžuolo. Žibikų ąžuolas – tai botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas. Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 620 cm, medžio aukštis – 22,5 m. Paskelbtas saugomu 1971 m. Jaunimas su entuziazmu lėkė ir prie geologijos gamtos paminklo -Juodojo arba Meilės akmens. Akmuo apipintas legendomis. Viena iš jų, kad čia gyvenimą baigė du įsimylėję jaunuoliai – turtinga mergina ir vargšas jaunikis, kurių santuokai nepritarė tėvai. Kiti padavimai: velnias nešė šį akmenį, norėdamas sugriauti Viekšnių bažnyčią, bet nespėjo to padaryti, nes ryte užgiedojo gaidys; naktimis akmuo prasiveria, iš jo išlenda mergaitės ir per naktį čia šoka; saulei leidžiantis ant akmens verpia laumės. Jeigu žmogus, eidamas nuo akmens, atsisuka ir pamato laumes, tai tuoj pavirsta į pušelę. Labiausiai suintrigavo, kad prie akmens paslėptas Napoleono auksas.
Po pietų pasirodė saulutė ir visi patenkinti pasukome link Mažeikių. Netoli Krakių dar pasukome į miškelį ir aplankėme partizanų bunkerį.
Žygiu likome patenkinti – jame ne tik smagiai pajudėjome, bet ir įgijome žinių apie Mažeikių kraštą.