Mokinių profesinė darbinė stažuotė Portugalijoje
Mažeikių politechnikos mokyklos AO-59 grupės mokinė Paulina Brazdeikytė, SV-65 grupės mokinės Agnė Vaičienė ir Judita Jasaitė, PV-48 grupės mokinės Sandra Jucytė ir Raminta Vaitkutė, AO-63 grupės mokinys Laurynas Jonauskas dalyvavo ERASMUS+: Leonardo da Vinci programos asmenų mobilumo projekto „Praktinių įgūdžių ir kompetencijų tobulinimas darbo vietoje“ Nr. 2017-1-LT01-KA102-034887 3 savaičių profesinėje darbinėje stažuotėje (nuo 2018 m. vasario 25 d. iki kovo 17 d.).
Visą stažuotės laikotarpį buvo lydinti mokytoja Nina Steponavičienė ir jiems visapusiškai padėjo.
Projekto tikslas – tobulinti praktinius įgūdžius ir kompetencijas, bendruosius gebėjimus, didinti iniciatyvumą ir verslumą, siekiant gerinti įsidarbinimo galimybes integruojantis į darbo rinką.
Organizacija EPD (European Projects Development) puikiai organizavo mokinių sutikimą ir visos profesinės darbinės stažuotės metu kokybiškai rūpinosi projekto vykdymu.
Mokiniai pateikia savo įspūdžius ne tik apie profesinę darbinę stažuotę, bet ir apie kultūrinę programą.
Laurynas Jonauskas pasakoja: „Mes su Agne patekome į nekilnojamojo turto bendrovę „Valor Exemplar“. Mano specialybė - apeigų ir švenčių organizavimas, Agnės - smulkiojo verslo organizavimas. Tad mūsų užduotys skyrėsi. Aš labiau koncentravausi į tas veiklas, kurios susijusios su renginių organizavimu, o Agnė - su smulkiuoju verslu. Turėjau padėti organizuoti taip vadinamuosius „open door“ (atvirų durų) renginius, kai klientai ateina į nekilnojamo turto objektą, jis jiems pristatomas, yra vaišinami gaiviaisiais gėrimais, yra užimami, kol objekte lankosi kiti klientai. Agnės užduotys buvo rinkti informaciją apie miesto nekilnojamojo turto objektus tiek apžiūrint gyvai, tiek ieškant informacijos internete, taip pat bendrauti su anglakalbiais klientais.“
„Dirbau prekybos centre „Continente“. Prekybos centre buvau pristatyta kolektyvui, kuris buvo be galo malonus ir šiltai mus sutiko. Mes su Sandra dirbome toje pačioje įmonėje tik skirtingose vietose. Aš dirbau sandėly, priiminėjau prekes. Kolektyvas, su kuriuo dirbau, buvo labai malonus ir supratingas, visi mane suprato, kad aš esu atvykusi atlikti praktikos iš kitos šalies ir bus truputį sunku susikalbėti, bet bendromis jėgomis viskas klostėsi puikiai. Mano kolegės Magna ir Juana buvo labai geros, tai, jei ko nesuprasdavau, visada puldavo man į pagalbą. Man tekdavo ir prekes skenuoti, ir kodus dėlioti ant prekių, ir dokumentus reikėdavo susegti, ir vežti prekes iš mašinų į sandėlį. Viskas buvo gerai, daug ko išmokau, tik truputėlį buvo sunkoka priprasti prie jų tokio lėtumo, nes visi portugalai dirba neskubėdami, atsipalaidavę, dirba vien tik dėl savo malonumo. Mano kolegės Magda ir Juana mane supažindino su Portugalija, parodė daug nuotraukų, papasakojo, kad čia žmonės yra be galo geri, kad visada galima sulaukti pagalbos. Per pietų pertrauką eidavome pavalgyti į parduotuvės valgyklėlę, kuri buvo skirta darbuotojams, čia mes galėjom valgyti ką norėjom, nes maistas buvo nemokamas“,– įspūdžiais dalinasi Raminta Vaitkutė.
Paulina Brazdeikytė savo įspūdžius pateikia labai detaliai: „Iš Lietuvos išvykome vasario 25 dieną, kada siautė didieji šalčiai, o Lisabona pasitiko malonia šiluma. Mus sutiko priimančios organizacijos vadovas Bruno. Tik pradėję kelionę pamatėme įspūdingą Vasko da Gamos tiltą – patį ilgiausią Europoje, jungiantį Lisaboną su Setubalio pusiasaliu.
Nuvykus į naujuosius namus, Bruno pasiūlė vakarieniauti restorane, kur galima paragauti egzotinės mėsos – krokodilienos, kengūrienos. Atvykę į restoraną pamatėme beveik ant kiekvieno stalo stovinčią po didžiulę, į viršų išgaubtą keptuvę, kurios apačioje degė ugnis, o viršuje kepė mėsos kepsniai. Iškepta mėsa labai stebino savo geru skoniu: krokodiliena priminė vištieną, kengūriena ir išvaizda, ir skoniu buvo panaši į kiaulienos mėsos kepsnį.
Aš ir Judita patekome į įmonę „FLORINEV“. Ją paliko dirbti įmonėje, o mane išsiuntė dirbti į įmonės saloną „Floresno Cais“. Susipažinau su trimis darbuotojomis: Marija, ji buvo mano mokytoja, Patricija ir Marsela. Iš jų geriausiai anglų kalbą mokėjo Marija, kitos dvi mokėjo tik keletą žodžių. Visos trys darbuotojos buvo labai malonios, nuoširdžios, draugiškos, visada padėdavo. Ten aš joms padėdavau daryti laidotuvių vainikus, puokštes, namų dekoracijas iš gėlių, užsakytas puokštes ir kt. Mane labai nustebino laidotuvių vainikai, puokštės, portugalai jas daro iš visokių gėlių, kurios yra skirtingų spalvų, mūsų šalyje tai neįprasta, pas mus visada tik baltos spalvos gėlės. Taip pat stebino įvairios gėlės ir jų pavadinimai, kurių nerastumėme Lietuvoje. Pietaudavome įmonės valgykloje, maistu nesiskundžiau“.
Sandra Jucytė: „Turėjome vieną laisvą dieną, galėjome susipažinti su miestu. Jau kitą dieną reikėjo pradėti praktiką, buvo paskirta darbo vieta naujame kolektyve. Man teko dirbti dideliame prekybos centre „Continente“. Į darbą eidavome su specialiais leidimais. Taip pat turėjome dėvėti specialią aprangą. Mano darbo vadovė buvo vardu Ineš, labai maloni ir linksma moteris. Ji dažnai su savo bendradarbiais šmaikštaudavo. Mane kiekvieną rytą darbuotojai pasitikdavo su šypsena ir bučkiais į žandą (pas juos taip priimta). Darbe visada galėdavau paklausti, jei kas būdavo neaišku, visi bendradarbiai buvo paslaugūs ir malonūs. Mano darbo porininkas buvo Nuna. Su juo dirbau prie gyvūnų maisto. Jis mane išmokė šiek tiek portugališkai. Tai pat dirbau rūbų skyriuje, segiau magnetukus prie rūbų, išpakuodavau rūbus ir kabindavau ant pakabų. Teko dirbti ir kituose skyriuose, bet labiausiai patiko prie rūbų. Visur dirbti buvo malonu ir gera. Kiekvieną dieną mus maitino darbe“.
Juditos mintys apie praktiką: „Dirbau Portugalijos Montijo miestelyje gėlių salone ir sandėlyje. ,,Florineve“ – gėlių sandėlyje ir gėlių salone - ,,Floresno Cais“. Sandėlio ir gėlių salono savininkai Victor ir Anabela. Labai malonūs žmonės, bendrauja kaip su savo lygio žmonėmis, ne taip, kaip pas mus, kad dauguma žmonių, užimantys aukštas pareigas, yra „pasikėlę“.
Daugiausiai teko dirbti su dviem moterimis Victoria ir Sonia. Labai mielos ir malonios moterys. Labai daug ko išmokau iš jų“.
Savaitgaliais mokiniams buvo organizuojamos kultūrinės ekskursijos po Lisabonos miestą, kurios metu aplankė kultūrinius objektus. Išvykos į Cascais ir Cabo da Roca miestus paliko neišdildomų įspūdžių.
Paskutiniąją darbinės profesinės stažuotės dieną visi mokiniai gavo Europass mobilumo dokumentus ir sertifikatus.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Nina Steponavičienė, informacinių technologijų mokytoja metodininkė
